Apie alijošių

Istorija apie alijošiaus atradimą: 

Kaip teigiama senovės raštuose, alijošiaus augalo nauda yra žinoma jau ilgus šimtmečius. Jis pasižymi terapinėmis bei gydomosiomis savybėmis  daugiau nei 3.000 metų.
Pats seniausias rašytinis šaltinis, kuriame pateikta alijošiaus medicininė nauda, yra Ebers Egipto papirusas, parašytas 1500 m pr. Kr. (prieš Kristų).
Aristotelis rekomendavo alijošių Aleksandrui Didžiajam kaip greito poveikio priemonę savo kariams gydyti, o Markas Polas Kinijos teisme įrodė alijošiaus reguliaraus naudojimo naudą esant įvairiems skrandžio sutrikimams.
Kai buvo atrasta Amerika, šį augalą iš Kanarų salų į Naująjį Pasaulį atsigabeno užkariautojai ir Pranciškonai, kurie Ispanijos saloje pradėjo auginti pirmąsias alijošiaus plantacijas.
Kristupas Kolumbas, savo ilgų kelionių metu padarė prielaidą dėl savo įgulos sveikatos: „Keturi produktai yra būtini žmogaus puikiai savijautai: kviečiai, vynuogės, alyvuogės, alijošius“. 
Arabai labai plačiai naudojo alijošių savo žygiuose ir kai atėjo galas jų užkariavimams, jie paliko už savęs didžiules alijošiaus plantacijas, kurias mėgino perkelti į Šiaurės Europą. Deja, čia augalui buvo sunku iškęsti žiemos šalčius. Susidūrus su sunkumais išsaugoti alijošių, jis buvo užmirštas ir pakeistas kitomis gydymo priemonėmis.
Vakaruose medikai alijoųių pripažino 20-ojo amžiaus pradžioje Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje kai įvykus Hirošimos ir Nagasakio sprogimams nukentėjusieji ir turintys stiprių nudegimų alijošiaus pagalba išgijo daug greičiau ir neliko jokių randų ar kitų nudegimų ženklų.
Per pastaruosius 20-ąjį amžių alijošius vėl atgavo savo populiarumą, kuris buvo prarastas Viduramžiais ir Renesanso laikotarpiu. Tyrimais buvo įrodytos gydomosios alijošiaus savybės, kurios padeda gydant opas, egzemas, nudegimus ir kitas odos ligas.

Manoma, kad iki šių dienų atėjęs šio augalo pavadinimas yra arabų kilmės, „alloeh“ arabiškai reiškia kartus ir šviesus. Jo kitas pavadinimas „sabila“ yra žodžio „cabira“ iškraipymas, kuris antikinėje Arabijoje reiškia dygliuotas augalas. Vera (angl. aloe vera) turi lotyniškos kilmės, kuris reiškia tiesą. Štai koks jis turėtų būti: karti ir šviesi tiesa, kuri slypi viduje.
Savo išvaizda alijošius primena kaktusą, bet iš tikrųjų jis kartu su česnakais, lelijomis, šparagais ir tulpėmis priklauso lelijinių šeimai. Tai yra sultingų augalų rūšis, kuris išskiria didelį kiekį  sulčių. Tiesą sakant,  yra labai sultingas ir dėl savo ypatingų savybių yra neginčijamai vadinamas vaistinių augalų karaliumi.

AUGINIMAS

Iš visų Alijošiaus rūšių tik keletas turi gydomųjų savybių (aloe vera barbadensis, aloe arborescens, aloe ferox, aloe chinensis, aloe socotrina, aloe vulgaris…). labiausiai kreipiamas dėmesys į Aloe Barbadensis Miller (tikrasis alijošius), kuris dėl savo ypatingų savybių yra tapęs esminiu daugelio tyrimų objektu.  Daugelyje biocheminių analizių bei mokslinių darbų yra įrodyta, kad alijošius turi aktyvių molekulių, kurios sąveikaudamos tarpusavyje atlieka apsauginę funkciją ir išgydo daugelį ligų.

Alijošiaus auginimas nevyksta pagal jokią sistemą, tiesiog alijošiams yra skiriama tradicinė priežiūra. Nėra naudojamos jokios trąšos ar kiti cheminiai produktai, skatinantys augalų augimą. Netgi priešingai, pats alijošius yra naudojamas kaip trąša, t.y. jame esančios organinės medžiagos yra perdirbamos ir pakartotinai panaudojamos kaip trąšos.

Produktai gaminami iš dviejų organinių plantacijų, kurių plotas apima daugiau kaip pustrečio milijono kvadratinių metrų. Tame plote žemė išdirbama pasitelkiant organinio auginimo praktiką (CRAE), šiuo metu yra daugiau kaip du milijonai suaugusių augalų, kurių amžius yra daugiau kaip penki metai (pats tinkamiausias amžius derliaus nuėmimui).

Labai tinkamos sąlygos alijošiaus auginimui yra Kanarų salose: palankus oras, kurio vidutinė temperatūra yra apie 22 laipsniai, kuri labai minimaliai svyruoja dienos bėgyje.  Ištisus metus yra labai saulėta, o salos vulkaninė kilmė praturtiną žemės substratą įvairiomis maistinėmis medžiagomis ir mineralais.

Tokios ypatybės suteikia Kanarų alavijui  unikalias sveikatinimo savybes: iš  alijošiaus lapų išgaunamas ne tik didelis kiekis gelio, bet ir jame esančių medžiagų bei aktyvių komponentų yra daug daugiau nei alijošiuose, augančiuose kitose pasaulio dalyse.

 PRODUKCIJA
Atsižvelgiant į gamybos procesą, pasirenkamas pats nekenksmingiausias, pats nežalingiausias alijošiaus apdorojimo būdas:  nuo lapų nupjovimo iki galutinio produkto.  Galima sakyti, kad perdirbimo metodas yra praktiškai rankų darbas.
Po to yra atskiriama žievė, ir iš lapų gaunamas gelis -  visų produktų pagrindas.

Po šio lapų gniaužymo etapo, pridedama labai minimalus kiekis priedų, siekiant išvengti aktyvių alijošiaus elementų oksidacijos.
Kai sultys nusistovi, tuomet jos verčiamos skysčiu, atvėsę jos filtruojamos ir nedelsiant išpilstomos į butelius, po to jos tampa sudėtine dalimi įvairiuose kosmetiniuose produktuose, tokiuose kaip kremai, kūno geliai, dušo linijos produktai ir t.t. tokiu būdu užtikrinama, kad sultys išlaikytų visas savo savybes gydomąsias joms nepakenkiant.
 
TAIKYMAS IR TERAPINIS PANAUDOJIMAS
Alijošiui „stebuklingas“  galias suteikia jo lapuose esančios 200 veikliųjų medžiagų, tokių kaip vitaminai, mineralai, amino rūgštys, polisacharidai ir fermentai. Visų šių komponentų sąveika suteikia tokį efektą, kurio neįmanoma pakeisti jokiais kitais gydymo metodais.
ŠIRDIES IR KRAUJOTAKOS SISTEMA
Alijošiaus nauda mūsų širdies ir kraujotakos sistemai žinoma jau labai seniai. Jau Kinijos imperijoje XVII amžiuje prieš Kristų buvo rekomenduojama vartoti alijošių kraujospūdžiui reguliuoti, hipertenzijos atvejams gydyti ar esant ypatingai žemam kraujospūdžiui.  Alijošius padeda esant ūmiai anginai, o taip pat sumažina lipoproteinų cholesterolio lygį  ir  padidina trigliceridų cholesterolio lygį (tai labai naudinga sveikatai).
Rekomenduojama kiekvieną rytą išgerti 2 arbatinius šaukštelius alijošiaus.
KEPENŲ IR TULŽIES SISTEMA
Kepenų ir tulžies sistema yra sudėtinė žmogaus virškinimo sistemos dalis, ją sudaro kepenys, kasa, ir tulžies pūslė.
Alijošius yra galinga valomoji priemonė kuris stimuliuoja kepenų ir kasos ląsteles. Šiame augale esantis chromas gamina  insuliną ir veikia kaip antibakterinė medžiaga žarnyno viduje, kuri pagerina virškinimą ir pašalina bakterijas iš virškinimo sistemos. Jis taip pat apsaugo nuo kepenų ligų.
Alijošius turi  cholino, kurio dėka šis augalas gali padėti išgydyti hepatito A ar B formas, žinoma turi būti  griežta kontrolės, kad gydymas būtų efektyvus.
KVĖPAVIMO SISTEMA
Alijošius pasižymi imonomoduliuojančiu ir priešuždegiminiu bei bronchus plečiančiu poveikiu, kuris gali sumažinti alerginės astmos simptomus. Taip yra dėl veikliųjų amino rūgščių alavijuje, daugiausia aloemicinų ir metionino, kurie veikia bronchus, palengvinant deguonies ir anglies monoksido mainus.
Alijošiaus inhaliacijos puikiai padeda esant peršalimo, gripo ir astmos susirgimams, nes įkvėpus jo garai sumažina bronchodilataciją.
Alijošius niekada negali būti naudojamas kaip vienintelis vaistas sinusitui ar sunkiai astmai gydyti, kadangi jis neturi tiesioginio poveikio, kokį turi antihistamininiai preparatai.
VIRŠKINIMO SISTEMA
Nuo neatmenamų laikų alijošius yra žinomas kaip virškinimo sistemos reguliatorius.
Norint išgydyti skrandžio ar dvyklikapirštės žarnos opas, reikia kasdien du arba tris kartus dienoje išgerti po šaukštą vandenyje  ištirpinto alijošiaus. Jis padeda kovoti su pernelyg dideliu rūgštingumu ir sureguliuoja vidinį pH lygį skrandyje. Taip pat jo atstatomosios galios padeda atstatyti skrandžio ir žarnyno gleivines, yra svarbus opoms ne tik rūgštingumo reguliavime bet ir padeda atsinaujinti pažeistiems audiniams.
Šaukštas alijošiaus sulčių prieš valgį padeda virškinimui, slopina išsipūtimo jausmą skrandyje ir t.t. šią funkciją atlieka alijošiuje esantys fermentai ir kofermentai.
KAULŲ SISTEMA
Reumatas, osteoartritas ir artritas taip pat gali būti gydomi alijošiaus kompresais. Jo priešuždegiminės ir skausmą slopinančios savybės yra labai veiksmingos šio tipo ligoms. Naudojant  kompresus taip pat galima vartoti  vidiniu būdu, pvz.  sultis, kurios pagamintos komercinėse laboratorijose, kurios gamina tokio tipo produktus.
Acetilsalicilo rūgštis, esanti šiame augale, mažina skausmus ir uždegimus.

ODOS SISTEMA
Kosmetika, kurios pagrindą sudaro alijosius yra plačiai naudojama visame pasaulyje. Odos priežiūra yra vienas iš populiariausių sričių, kurioje naudojamas alijošius, nes ji yra galingas ląstelių regeneratorius, drėkina giliausius odos sluoksnius, veikia kaip mažasis saulės filtras, tolina senėjimą, mažina skausmus sukeltus nudegimų ir t.t.
Jis taip pat labai naudingas gydant spuogus. Saponinas, esantis alijošiuje, turi savybę, muilo pagalba pašalinti inkštirus (susikaupusį purvą ir riebalus). Be to, dėl antibakterinių savybių, jį dažnai naudojant  spuogai paprastai išnyksta savaime.
ALIJOŠIUS IR GROŽIS
Alijošius ir grožis eina koja kojon nuo antikos laikų. Yra išlikę keletas antikos laikų rašytinių šaltinių, kuriuose minima kaip Kleopatra ir Nefertitė naudojo alijošių savo grožiui ir asmeninei priežiūrai. Šis augalas nuo neatmenamų laikų buvo naudojamas kad išsaugoti natūralų grožį ir buvo vadinamas amžinos jaunystės augalu, stebuklu iš prigimties.
ALIJOŠIUS IR ODA
Daugelis žmonių mano, kad alijošius yra natūralus drėkiklis. Priešingai jis yra stiprus džioviklis, kurio savybė valyti giliai tris odos sluoksnius ir sunaikinti poras bei liaukų latakus, kartu leisti lengvai patekti į poodinį sluoksnį maistinėms medžiagoms ir vandeniui. Nors jis rekomenduojamas visų tipų odai, tačiau visgi specialiai rekomenduojamas riebiai ir spuoguotai odai. Jis neleidžia drėgnai odai susiriebaluoti.
alijošius padeda užkirsti kelią strijoms (paauglystės, nėštumo, lieknėjimo laikotarpiu, laikantis dietos ir t.t.). Kai oda pakankamai prisisotina alijošiumi,  gali būti naudojamas kūno kremas, siekiant padidinti aljošiaus įsisavinuimą ir  naudą.
ALIJOŠIUS IR VEIDAS
Veido oda yra viena iš mūsų kūno sričių, kuri nepertraukiamai kontaktuoja su įvairiais elementais, todėl ji labiausiai nusidėvi ir yra nuolat atakuojama įvairių išorinių elementų.
Mūsų veido odoje labiausiai atsispindi išorinių veiksnių poveikis ir senėjimo požymiai (varnų pėdos, raukšlelės, maišeliai po akimis  ir t.t.). Alijošius, būdamas muilo pavidale, sušvelnina šį poveikį mūsų veide, sureguliuoja  pH, praturtina veidą maistingomis medžiagomis, veikia kaip antibakterinis reagentas ir sutraukia poras bei lygina odą.